Trumpi ir aiškūs terminų paaiškinimai tiems, kurie rašo referatą, kursinį darbą, laišką ar tekstą internetui. Prie kiekvieno termino nurodytas įrankis ar vadovas, kuris padeda.
Šis žodynas paaiškina 20 terminų, kurių lietuviškai rašantys žmonės ieško dažniausiai: nuo perfrazavimo, plagiato ir citavimo iki linksnių, skyrybos, kalbos normos, stiliaus, skaitomumo ir dirbtinio intelekto teksto. Kiekvienas apibrėžimas trumpas, parašytas lietuviškai, remiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vartosena ten, kur ji taikoma, atsižvelgia į studijų ir darbo kasdienybę Lietuvoje ir nukreipia į AdeptWrite įrankį ar vadovą, padedantį tą užduotį atlikti, nieko neišgalvojant ir nežadant daugiau, nei galima patikrinti.
Trumpas mokslo straipsnio ar baigiamojo darbo aprašas, pateikiamas darbo pradžioje: tikslas, metodai, svarbiausi rezultatai ir išvada, paprastai vienoje pastraipoje. Universitetai dažnai reikalauja anotacijos lietuvių ir anglų kalbomis. Ji rašoma baigus darbą ir turi atitikti tai, kas iš tiesų atlikta. Ji pasiekia skaitytoją pirma.
Tiksliai perrašyta šaltinio ištrauka, įrašyta į kabutes ir pažymėta nuoroda su puslapiu. Citata tinka, kai svarbus pats formuluotės tikslumas: apibrėžimas, įstatymo straipsnis, įsimintina frazė. Per daug citatų darbą paverčia lipdiniu, todėl jas derinkite su perfrazėmis ir savo analize. Kaip nurodomas autorius, metai ir puslapis, priklauso nuo pasirinkto citavimo stiliaus.
Taisyklių rinkinys, nustatantis, kaip tekste ir šaltinių sąraše žymimi autoriai, metai ir puslapiai. Lietuvoje naudojami ir tarptautiniai stiliai, pavyzdžiui, APA, ir nacionaliniai standartai, grįsti ISO 690; kurį pasirinkti, nurodo jūsų katedra ar leidykla. Svarbiausia visą darbą laikytis vieno stiliaus. Žr. LST ISO 690.
Dirbtinio intelekto sukurtas tekstas, kurio kalba dažnai būna vienodai sklandi, bet bendra. DI detektoriai pateikia tik tikimybinį įvertį, ne įrodymą, ir gali suklysti tiek dėl žmogaus, tiek dėl mašinos teksto. Todėl vien detektoriaus rezultato nereikėtų laikyti pakankamu pagrindu kaltinti. Žr. kaip veikia DI detektoriai.
DI parengto juodraščio perrašymas taip, kad jis skambėtų natūraliau ir asmeniškiau: mažiau šabloninių frazių, daugiau konkrečių pavyzdžių, įprastesnė žodžių tvarka. Humanizavimas nepaverčia teksto jūsų darbu ir negarantuoja, kad kitas žmogus ar detektorius jo nelaikys DI tekstu; faktus, šaltinius ir pačią mintį vis tiek turite patikrinti ir prisiimti atsakomybę.
Pastaba puslapio apačioje ar teksto skliaustuose, nurodanti, iš kur paimta mintis ar citata. Išnašose galima ir paaiškinti sąvoką, nenutraukiant pagrindinio teksto minties. Ar naudoti puslapio apačios išnašas, ar nuorodas skliaustuose, lemia pasirinktas citavimo stilius. Išnašos turi būti vienodos visame darbe. Žr. išnašos ir citavimas darbe.
Nukrypimas nuo bendrinės kalbos normos, pavyzdžiui, nereikalinga svetimybė („biškį“ vietoj „truputį“) ar netinkamas žodžio vartojimas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. panaikino Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, tačiau jos rekomendacijos lieka. Dažnos klaidos aptariamos atskirame vadove. Dalis senojo sąrašo žodžių šnekamojoje kalboje vis dar vartojama.
Visuomenės priimtas bendrinės kalbos vartojimo modelis: kaip taisyklinga tarti, rašyti ir vartoti žodžius. Lietuvoje kalbos normas nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimais ir rekomendacijomis; jas galima pasitikrinti jos konsultacijų banke. Norma skiriasi nuo rekomendacijos, kuri yra patarimas, o ne draudimas. Normų laikymasis padeda tekstui skambėti patikimai.
Žodis ar žodžių junginys, kuriuo kreipiamasi į adresatą, dažniausiai šauksmininko linksniu: „Gerbiamas direktoriau“, „Labas, Jonai“. Lietuviškuose dalykiniuose laiškuose renkamasi tarp „Jūs“ ir „tu“ bei atitinkamo pradžios ir pabaigos sveikinimo. Teisinga forma priklauso nuo santykio ir įstaigos tradicijų. Kreipinį verta pasirinkti prieš rašant likusį laišką.
Daiktavardžio, būdvardžio, įvardžio ar skaitvardžio galūnės pokytis, rodantis žodžio vaidmenį sakinyje. Lietuvių kalboje yra septyni linksniai: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas ir šauksmininkas. Keisdami žodį sinonimu, būtinai iš naujo jį linksniuokite ir patikrinkite, ar su juo dera būdvardžiai bei veiksmažodžiai.
Darbo pabaigoje pateikiamas visų cituotų ar perfrazuotų šaltinių sąrašas, dažniausiai abėcėlės tvarka. Kiekvienas įrašas nurodo autorių, pavadinimą, leidėją, metus ir kitus duomenis pagal pasirinktą citavimo stilių. Sąraše turi būti tik tie šaltiniai, kuriais iš tiesų remiatės tekste, o kiekviena tekste esanti nuoroda turi atitikti sąrašo įrašą. Prieš atiduodant darbą verta peržiūrėti, ar nepasimetė nė vienas šaltinis.
Svetimos minties išdėstymas savais žodžiais ir kita sakinio sandara, nekeičiant prasmės. Perfrazė paprastai tokio pat ilgio kaip originalas, o ne trumpesnė kaip santrauka. Studijų darbe ją vis tiek reikia pažymėti šaltinio nuoroda; vien pakeisti žodžiai nuo plagiato neapsaugo. Žr. kaip perfrazuoti tekstą.
Svetimų žodžių, minčių ar duomenų pateikimas kaip savų, nenurodant autoriaus. Plagiatu laikomas ir nenurodytas pažodinis kopijavimas, ir tik sinonimais pakeistas tekstas, ir savo anksčiau pateikto darbo panaudojimas neprisipažįstant. Universitetai nustato sankcijas savo akademinės etikos kodeksuose. Nuo plagiato saugo tik tikslus šaltinių nurodymas. Žr. kas yra plagiatas.
Žodžių rašymo taisyklės: raidės, jungtukai, didžiosios raidės, bendrinis rašymas ir skyrimas, pavyzdžiui, „nežinau“, bet „ne tik“, ir „kol kas“ atskirai. Taisyklingą rašybą nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija, o žodžių formas galima pasitikrinti Lietuvių kalbos instituto žodynuose. Rašybos klaidos nesunkiai pastebimos ir kenkia darbo įspūdžiui.
Užbaigta mintis, išreikšta žodžių junginiu, kurio pagrindas paprastai yra veiksnys ir tarinys. Lietuvių kalboje žodžių tvarka gana laisva, nes ryšį rodo galūnės, todėl sakinį galima perrikiuoti. Per ilgi sakiniai su daug šalutinių dalių skaitomumą silpnina; juos verta skaidyti į du ar tris trumpesnius, o pagrindinę mintį dėti sakinio pradžioje.
Sutrumpintas teksto variantas, kuriame savais žodžiais palikta tik pagrindinė mintis. Santrauka daug trumpesnė už originalą ir neturi pavyzdžių bei šalutinių pastabų. Kaip ir perfrazę, svetimo darbo santrauką naudojant savo tekste reikia paminėti šaltinį. Anotacija, priešingai, yra paties darbo aprašas jo pradžioje, o santrauka glaustai atpasakoja kitą tekstą. Žr. kaip parašyti santrauką.
Žodis, kurio reikšmė tokia pat ar labai artima kitam, pavyzdžiui, „didelis“ ir „milžiniškas“. Sinonimai retai visiškai keičiami, nes skiriasi atspalviu, stiliumi ir dažnu žodžių junginiu. Pasirinkite tą, kuris tinka sakiniui, ir nepamirškite pakeisti galūnės, jei keičiasi linksnis ar giminė. Prieš keisdami žodį, pažiūrėkite pavyzdžių.
Tai, kaip lengva tekstą perskaityti ir suprasti; jį daugiausia lemia sakinių ilgis, žodžių ilgis ir mažai žinomi terminai. Skaitomumo formulės sukurtos pirmiausia anglų kalbai, todėl lietuviško teksto įvertis yra tik apytikslis orientyras, o ne kokybės vertinimas. Trumpesni sakiniai ir paprastesni žodžiai paprastai padeda. Skaitomumo įrankis parodo rodiklius.
Skyrybos ženklų, ypač kablelio, vartojimo taisyklės. Lietuvių kalboje kableliu atskiriamos šalutinės sakinio dalys, prasidedančios jungtukais „kad“, „nes“ ar santykiniu įvardžiu „kuris“, o prieš „ir“ jungiamąjį sakinį kablelio dažniausiai nereikia. Skyryba keičia prasmę, todėl ją verta tikrinti po rašybos. Žr. skyrybos ženklai lietuvių kalboje.
Kalbos priemonių parinkimas pagal situaciją ir adresatą: oficialusis stilius (raštai, prašymai, sutartys), mokslinis, publicistinis, šnekamasis. Stilius lemia žodyną, sakinių ilgį ir kreipimosi formą. Motyvacinis laiškas pokalbio kalba ar žinutė draugui raštų kalba skamba netinkamai, nors kiekvienas sakinys sklandus. Stilių galima keisti tono keitimo įrankiu.
Aiškinamasis žodynas aprėpia visą kalbos žodyną, o šis terminų žodynas – tik rašymo ir kalbos srities terminus, trumpai ir praktiškai paaiškintus. Žodžių reikšmėms ir formoms tikrinti naudokite Lietuvių kalbos instituto žodynus.
Taip, nurodydami šaltinį „AdeptWrite terminų žodynas“ ir pateikdami nuorodą į šį puslapį. Akademiniam darbui papildomai cituokite pirminius šaltinius, kuriais apibrėžimai remiasi, pavyzdžiui, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus.
Pasiūlykite jį per kontaktų puslapį. Prašomi terminai pridedami, kai parengiamas apibrėžimas ir patikrinamas pagal pirminį šaltinį pagal mūsų redakcinę politiką, o puslapio atnaujinimo data parodo, kada sąrašas keistas paskutinį kartą.