Ką tikrina gramatikos tikrinimas?
Įrankis perskaito visą jūsų tekstą ir pataiso gramatikos, rašybos bei skyrybos klaidas: neteisingas galūnes, blogai suderintus žodžius, šnekamosios kalbos formas, trūkstamus ar perteklinius kablelius. Rezultatas pateikiamas kaip pataisytas tekstas, kuriame pakeitimai paryškinti.
Dažniausios lietuviško teksto klaidos
- „ne“ su veiksmažodžiu – rašoma kartu: nežinau, nenoriu.
- Dviejų žodžių prieveiksmiai – kol kas, iš viso, be to, tuo tarpu.
- Savaitės dienos ir mėnesiai – rašomi mažąja raide: pirmadienis, lapkritis.
- Svetimybės ir šnekamosios formos – vietoj „biškį“ geriau „truputį“, vietoj „vienok“ – „tačiau“.
- Kablelis prieš „kad“, „nes“, „bet“ – skiria šalutinius ir lygiaverčius sakinius.
Ilgus metus buvo taikomas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, bet VLKK jį panaikino 2019 m. Dalis jame buvusių dalykų, pavyzdžiui, „sekantis“ vietoj „kitas“ ar „pilnai“ vietoj „visiškai“, vis dar nerekomenduojami, tačiau tai stiliaus patarimai, o ne griežtos klaidos. Daugiau žr. vadove „Dažniausios kalbos klaidos“.
Kaip gauti geriausią rezultatą
- Tikrinkite trumpesnėmis dalimis – iki 6 000 simbolių vienam paleidimui.
- Pasirinkite teksto kalbą rankiniu būdu, jei tekstas mišrus arba labai trumpas.
- Perskaitykite kiekvieną paryškintą pakeitimą – DI gali pasiūlyti formuluotę, kuri keičia prasmę.
- Dar kartą patikrinkite tikrinius vardus, skaičius, terminus ir citatas.
- Prieš atiduodami svarbų darbą patikrinkite abejotinus žodžius žodyno paieškoje ir rašybos tikrinimu.
Ribos ir atsakomybė
Pataisymus sukuria DI, todėl įrankis neturi tikslumo garantijos ir gali praleisti klaidų ar pasiūlyti nereikalingų pakeitimų. Tai pagalbinė priemonė, o ne oficialus kalbos taisyklingumo patvirtinimas. Jei DI serveris laikinai nepasiekiamas, lietuviškam tekstui automatinio rezervinio režimo nėra: redaktorius parodys klaidos pranešimą ir mygtuką bandyti dar kartą.
Kam tai ypač praverčia?
Lietuvių kalboje dažniausiai painiojamos galūnės ir linksniai, kablelių vieta sudėtiniuose sakiniuose bei šnekamosios formos, kurios pasitaiko net rimtuose tekstuose. Moksleiviai ir studentai gali pasitikrinti rašinį ar kursinį darbą prieš atiduodami, o darbuotojai – laišką klientui. Kai abejojate dėl konkretaus žodžio, įrankis nepakeičia kalbos konsultacijos, bet leidžia greitai pamatyti, kur verta dar kartą pažiūrėti.
Kada geriau kreiptis į kalbos specialistą?
Jei rašote oficialų dokumentą, mokslinį straipsnį ar knygą, vien automatinio tikrinimo nepakanka. Sudėtingus skyrybos, derinimo ir stiliaus klausimus gali paaiškinti VLKK konsultacijos, o žodžių reikšmes ir rašybą – Lietuvių kalbos instituto žodynai. Mūsų įrankis padeda pastebėti akivaizdžias klaidas, bet nepakeičia žmogaus redaktoriaus ar kalbos komisijos išaiškinimo.