Kaip parašyti santrauką: žingsniai, ilgis ir pavyzdžiai mokyklai bei studijoms

Santrauka yra glaustas teksto turinio perteikimas savais žodžiais: išlaikote pagrindines mintis, atmetate pavyzdžius ir smulkmenas, nieko nepridedate nuo savęs. Rašykite penkiais žingsniais: perskaitykite, pasižymėkite esmę, suformuluokite savais žodžiais, sutrumpinkite ir palyginkite su originalu. Dažna gairė – nuo penktadalio iki trečdalio originalo apimties, bet tai ne taisyklė.

Santrauka trumpai: kas tai ir kaip ją parašyti

Santrauka – tai ilgesnio teksto pagrindinių minčių išdėstymas savais žodžiais ir gerokai trumpiau. Gerą santrauką galite perskaityti neturėdami originalo ir vis tiek suprasti, apie ką jame kalbama, kokia pagrindinė mintis ir kokie svarbiausi argumentai.

Kad santrauka pavyktų, laikykitės penkių žingsnių:

1. Perskaitykite visą tekstą, ne tik pirmą pastraipą.
2. Suraskite pagrindinę mintį ir kiekvienos pastraipos esmę.
3. Užsirašykite esmę savais žodžiais, nežiūrėdami į tekstą.
4. Sutrumpinkite: pašalinkite pavyzdžius, pakartojimus ir smulkmenas.
5. Palyginkite su originalu: ar nieko svarbaus nepraleidote ir nieko nepridėjote?

Žemiau pateikiame kiekvieno žingsnio paaiškinimus, lentelę su mokykliniais terminais, pavyzdį prieš ir po, ilgio gaires, studijų ir mokyklos skirtumus bei dažniausias klaidas.

Santrauka, konspektas, anotacija ir atpasakojimas: kuo jie skiriasi

Lietuvių kalboje šie žodžiai dažnai painiojami. Mokykloje ir studijose jie reiškia skirtingus darbus. Žemiau pateiktas praktinis skirstymas; konkretaus dėstytojo ar mokytojo reikalavimai gali skirtis, todėl visada pasitikslinkite užduotyje.

Pagrindinis skirtumas tarp santraukos ir anotacijos: anotacija sako, apie ką tekstas, o santrauka – ką jis teigia. Anotacija: „Straipsnyje aptariamas nuotolinio darbo poveikis.“ Santrauka: „Autorius teigia, kad nuotolinis darbas didina darbuotojų pasitenkinimą, bet silpnina komandos ryšius.“

Daugiau apie skirtumą tarp perfrazavimo ir santraukos skaitykite vadove kas yra perfrazavimas.

1 žingsnis: perskaitykite taip, kad suprastumėte struktūrą

Prieš rašydami perskaitykite visą tekstą bent kartą. Ilgesniems straipsniams padeda dvigubas skaitymas:

• Pirmas skaitymas – greitas. Pažiūrėkite į pavadinimą, antraštes, pirmą ir paskutinę pastraipas. Taip suprasite, apie ką tekstas.
• Antras skaitymas – lėtas. Skaitykite pastraipa po pastraipos ir klauskite: ką šioje vietoje autorius nori pasakyti?

Jei tekste sunkių žodžių, išsiaiškinkite juos prieš rašydami, nes neteisingai suprastas terminas sugadins visą santrauką.

2 žingsnis: raskite pagrindinę mintį ir kiekvienos pastraipos esmę

Kiekviena pastraipa paprastai turi vieną pagrindinį sakinį. Jį galima rasti pastraipos pradžioje, gale arba jis išplaukia iš viso turinio. Prie pastraipos paraštės užrašykite trumpą frazę (3–6 žodžiai).

Pavyzdžiai, ką galima atmesti:

• konkretūs pavyzdžiai, kurie tik iliustruoja mintį;
• pakartojimai kitais žodžiais;
• įvadiniai ir pereinamieji sakiniai („kaip žinoma“, „reikia pažymėti“);
• išsamūs skaičiai, kurių santraukai nereikia (bet svarbiausius palikite).

Ką negalima atmesti: pagrindinės tezės, išvados, svarbiausi argumentai, esminiai terminai.

3 žingsnis: užrašykite savais žodžiais

Užverkite tekstą ir paaiškinkite jo esmę taip, tarsi pasakotumėte draugui. Tik tada užrašykite. Taip išvengsite kopijavimo, kuris yra dažniausia klaida.

Rašydami atsižvelkite į lietuvių kalbos ypatumus:

• Pakeitę žodį iš naujo suderinkite linksnius ir galūnes. Pakeitus „pasiūlė naują planą“ į „pateikė kitokią strategiją“, visas junginys turi likti taisyklingas.
• Santraukoje vartokite trečiąjį asmenį: „Autorius teigia…“, „Straipsnyje pabrėžiama…“, o ne „aš manau“.
• Rašykite esamuoju laiku, kai kalbate apie tai, ką sako tekstas („Autorė aprašo…“); apie praeities įvykius – būtuoju.
• Nesikartokite: vietoj „autorius sako“ keliskart pakaitomis vartokite „pabrėžia“, „teigia“, „aiškina“, „pateikia“, tik jei prasmė išlieka tokia pati.

4 žingsnis: sutrumpinkite

Perskaitykite savo juodraštį ir klauskite: ar kiekvienas sakinys būtinas? Dažniausi sutrumpinimo būdai:

• dvi mintis sujungti į vieną sakinį;
• vietoj sąrašo vartoti apibendrinantį žodį („keli veiksniai“, „įvairios priemonės“);
• pašalinti būdvardžius ir prieveiksmius, kurie nieko nekeičia;
• sakinį „Tyrimas buvo atliktas tam, kad būtų išsiaiškinta“ pakeisti „Tyrimu siekta išsiaiškinti“.

Kiek ilga turi būti santrauka?

Vienos taisyklės nėra. Praktinė gairė: santrauka dažnai užima nuo maždaug penktadalio iki trečdalio originalo apimties, o labai ilgiems tekstams – dar mažiau. Tai tik orientyras, ne reikalavimas. Visada pirmenybė teikiama užduoties sąlygai, pavyzdžiui, „iki 150 žodžių“ ar „pusė puslapio“.

Žodžių skaičių greitai patikrinsite žodžių skaičiuokle.

5 žingsnis: palyginkite su originalu

Paskutinis patikrinimas:

• ☐ Ar išlaikyta pagrindinė mintis?
• ☐ Ar neprarasta svarbi išvada?
• ☐ Ar nieko nepridėta nuo savęs (savo nuomonės, vertinimo)?
• ☐ Ar skaičiai, vardai ir terminai tikslūs?
• ☐ Ar nėra sakinių, nukopijuotų iš originalo?
• ☐ Ar nurodytas šaltinis (autorius, pavadinimas, metai)?
• ☐ Ar santrauka suprantama be originalo?

Pavyzdys: iš pastraipos į santrauką

Žemiau pateiktą ištrauką parašėme mokymui, ji nėra paimta iš konkretaus leidinio.

Originalas (89 žodžiai):

„Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos miestų gyventojų renkasi dviratį kaip kasdienę transporto priemonę. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įrengta naujų dviračių takų, o kai kuriose gatvėse sumažintas automobilių greitis. Miesto planuotojai tvirtina, kad takų tinklas dar nepakankamai sujungtas: vairuotojai ir dviratininkai dažnai dalijasi ta pačia gatve, todėl kyla pavojingų situacijų. Pavyzdžiui, vienoje Kauno sankryžoje dviratininkams tenka kirsti tris eismo juostas be atskiro šviesoforo. Be to, žiemą takai ne visada nuvalomi nuo sniego, todėl dviračiu dažniausiai važinėjama tik šiltuoju metų laiku. Planuotojai siūlo kurti vientisą tinklą ir pirmiausia sutvarkyti pavojingiausias vietas.“

Santrauka (33 žodžiai):

„Lietuvos miestuose dviračiu važinėja vis daugiau žmonių, o dviračių takų daugėja. Tačiau planuotojai pastebi, kad tinklas nesujungtas, pavojingos sankryžos ir žiemą takai nevalomi, todėl siūlo kurti vientisą tinklą ir pirmiausia sutvarkyti pavojingiausias vietas.“

Kas padaryta:

• pašalintas konkretus pavyzdys (Kauno sankryža) ir miestų sąrašas;
• trys problemos (nesujungtas tinklas, pavojingos sankryžos, žiemos priežiūra) sujungtos į vieną sakinį;
• pagrindinė mintis (daugėja dviratininkų, bet infrastruktūra silpna) ir siūlymas (vientisas tinklas) išliko;
• nei viena frazė nenukopijuota.

Anotacijos variantas (1 sakinys): „Tekste aptariama dviračių infrastruktūros būklė Lietuvos miestuose ir planuotojų siūlymai ją gerinti.“ Matote skirtumą: anotacija pasako temą, santrauka – turinį.

Kaip rašyti kūrinių santraukas mokykloje

Literatūros pamokose dažnai prašoma santraukos arba atpasakojimo, pavyzdžiui, apie Kristijono Donelaičio Metus, apsakymą ar romaną. Kad darbas būtų geras:

• Atskirkite siužetą ir prasmę. Santraukoje pirmiausia aprašoma, kas vyksta; kūrinio idėjų aptarimas jau yra analizė.
• Neišvardinkite visko iš eilės. Pasirinkite įvykius, nuo kurių priklauso tolesnė eiga.
• Vartokite esamąjį laiką pasakodami apie kūrinį („Veikėjas nusprendžia išvykti“).
• Nepridėkite savo nuomonės, nebent užduotis to prašo. Tada atskirkite ją aiškiai („Mano nuomone…“).
• Išlaikykite kūrinio vardus ir vietas tiksliai.

Jei mokytojas prašo konkretaus ilgio ar plano, laikykitės jo, o ne bendrų gairių.

Mokykla ir universitetas: kuo skiriasi reikalavimai

Anglų kalba parašyti vadovai šio skirtumo dažniausiai nemini, o lietuvių mokykloje ir universitete jis svarbus.

Universitete santrauka dažnai tampa literatūros apžvalgos dalimi: apibendrinate kelių autorių pozicijas ir nurodote kiekvieną. Daugelis aukštųjų mokyklų reikalauja ir baigiamojo darbo santraukos, dažnai ir kita kalba nei darbas. Tikslų ilgį, struktūrą ir kalbą rasite savo fakulteto metodiniuose nurodymuose; skirtingose aukštosiose mokyklose jie nevienodi. Jei abejojate, ką turėtų apimti mokslinio darbo santrauka, pažiūrėkite mokslinio darbo santraukos generatorių, kuris sudaro struktūrą iš jūsų užrašų, bet turinį turite pateikti patys.

Rašydami darbą pagal literatūrą nepamirškite: santrauka vis tiek perteikia svetimą mintį, todėl šaltinį nurodyti būtina. Daugiau apie tai skaitykite vadove kas yra plagiatas.

Dažniausios klaidos rašant santrauką

1. Nukopijuoti sakiniai. Pakeitus porą žodžių tekstas lieka svetimas. Jei frazė svarbi, imkite ją į kabutes ir nurodykite šaltinį.
2. Per daug detalių. Santrauka virsta mažesne originalo kopija. Paklauskite savęs: ar be šios detalės pagrindinė mintis suprantama?
3. Savo nuomonė. Santrauka nevertina, o perteikia.
4. Svarbios mintys praleistos. Dažniausiai pamirštama išvada ar autoriaus siūlymas.
5. Šaltinis nenurodytas. Santrauka vis tiek remiasi kito žmogaus darbu.
6. Netikslūs skaičiai ar vardai. Pasitikrinkite su originalu.
7. Santrauka pastraipa po pastraipos. Gaunasi ne santrauka, o išplėstas konspektas. Sujunkite mintis pagal prasmę.

Kaip padeda AdeptWrite įrankiai

Teksto santraukos generatorius sutraukia įklijuotą tekstą (iki 6 000 simbolių vienam paleidimui) trimis formatais: punktais, pastraipa ar vienu sakiniu. Jis įtraukia tik tekste esančias mintis ir nepateikia nuomonių. Naudinga kaip pirmas juodraštis arba kaip patikra: palyginkite savo santrauką su automatine ir pažiūrėkite, ar nepraleidote svarbaus argumento.

Svarbu: įrankis nežino, ar tekstas teisingas, ir negali garantuoti, kad nėra klaidų, todėl rezultatą visada perskaitykite ir palyginkite su originalu. Jei tekstas ilgesnis nei vienas paleidimas, padalykite jį į skyrius, apibendrinkite kiekvieną atskirai ir tik tada sujunkite. Kai savo sutrumpintą variantą norite perrašyti kitais žodžiais, galite pasinaudoti teksto perfrazavimu. Žodžių ir simbolių skaičių atsiskaitymui patikrinsite žodžių skaičiuokle.

Net jei naudojate įrankį, atsakomybė už galutinį tekstą ir šaltinio nurodymą lieka jums.

Trumpa atmintinė

• Santrauka atsako į klausimą „ką tekstas teigia?“, anotacija – „apie ką jis?“.
• Rašykite savais žodžiais, iš atminties, o paskui tikrinkite su tekstu.
• Ilgio gairė – penktadalis ar trečdalis originalo, bet svarbiau užduoties sąlyga.
• Nepridėkite savo nuomonės ir nepamirškite šaltinio.
• Perskaitykite paruoštą santrauką taip, tarsi nematytumėte originalo: ar viskas aišku?

← Visi vadovai