Kas yra perfrazavimas? Apibrėžimas, pavyzdžiai ir kada reikia nurodyti šaltinį

Perfrazavimas yra svetimos minties perteikimas savais žodžiais ir kita sakinio sandara, išlaikant prasmę ir nurodant šaltinį. Mokykloje panašus darbas vadinamas atpasakojimu, o universitete perfrazuojama remiantis literatūra. Nuo citatos jis skiriasi tuo, kad nėra kabučių, o nuo santraukos – tuo, kad perteikiama visa mintis, ne tik esmė.

Kas yra perfrazavimas, trumpai

Perfrazavimas (iš graikų paraphrasis – „perpasakojimas“) – tai kito autoriaus minties išdėstymas savais žodžiais, pakeičiant formuluotę ir sakinio sandarą, bet išlaikant prasmę. Perfrazuota mintis lieka svetima, todėl šaltinį vis tiek reikia nurodyti.

Lietuvių kalboje greta žodžio „perfrazavimas“ (kartais rašoma ir „parafrazė“) vartojami artimi, bet ne visai tapatūs terminai. Žodynų ir mokyklinių vadovėlių reikšmių ribos skiriasi, todėl šiame vadove pateikiame praktinį skirstymą, kuris padeda studijuojant ir dirbant. Tikslią žodžio reikšmę ir rašybą pasitikrinkite Lietuvių kalbos instituto žodynuose.

Perfrazavimas, atpasakojimas ir interpretacija

Lietuvių mokiniai su šiuo darbu pirmiausia susiduria per atpasakojimą, o studentai – per perfrazavimą rašydami darbus pagal literatūrą. Skirtumas daugiau praktinis nei griežtai terminis.

Svarbiausias skirtumas: atpasakodami mokykloje dažniausiai nenurodote šaltinio kiekviename sakinyje (šaltinis – pats kūrinys), o akademiniame darbe nuoroda reikalinga visada.

Perfrazavimas, citata ir santrauka: palyginimas

Jei jums reikia padaryti ilgo straipsnio apžvalgą, skaitykite Kaip parašyti santrauką. Jei norite sutrumpinti tekstą automatiškai, tam yra teksto santrauka, o mintims perteikti kitais žodžiais – teksto perfrazavimas.

Pavyzdžiai: prieš ir po

Visi pavyzdžiai sukurti mokymui ir nėra cituojami iš konkrečių leidinių.

1. Mokslinio pobūdžio sakinys

Prieš: „Tyrimas parodė, kad studentai, kurie miega mažiau nei šešias valandas, rečiau prisimena naują medžiagą.“

Po: „Tyrimo rezultatai rodo, kad menkiau išsimiegoję studentai sunkiau įsimena naujus dalykus.“

Kas pakeista: veiksnys perkeltas, „miega mažiau nei šešias valandas“ virto „menkiau išsimiegoję“. Atkreipkite dėmesį: tikslumas sumažėjo, nes dingo skaičius „šešios valandos“. Jei skaičius svarbus, jį reikia palikti: „Studentai, miegantys mažiau nei šešias valandas, rečiau prisimena naują medžiagą.“

2. Naujienų pastraipa

Prieš: „Klaipėdos uoste per metus perkrauta daugiau krovinių nei ankstesniais metais, nors laivų skaičius beveik nepasikeitė.“

Po: „Nors laivų Klaipėdos uoste lankėsi panašiai kaip anksčiau, krovinių apyvarta augo.“

Kas pakeista: sakinys pradėtas nuolaidos sakiniu, „perkrauta daugiau krovinių“ virto „krovinių apyvarta augo“. Atkreipkite dėmesį, kad „apyvarta“ ir „perkrauta“ ne visai tas pats: pasitikrinkite, ar originale kalbama būtent apie apyvartą.

3. Dalykinis laiškas

Prieš: „Prašome pateikti pasirašytą sutartį ne vėliau kaip iki penktadienio.“

Po: „Pasirašytos sutarties lauksime iki penktadienio.“

Kas pakeista: įsakmi forma pakeista neutralesne, o terminas ir esmė išliko.

4. Mokyklinis atpasakojimas

Prieš: „Pasakos herojus išėjo ieškoti laimės ir pakeliui sutiko seną valstietį, kuris jam patarė grįžti namo.“

Po: „Pasakos veikėjas leidosi į kelionę ieškoti laimės. Pakeliui jis sutiko senuką valstietį, patarusį sugrįžti namo.“

Kas pakeista: sakinys padalytas, „sutiko ..., kuris patarė“ pakeista dalyviu „patarusį“. Čia nurodyti šaltinio nereikia, jei atpasakojate pamokai skirtą kūrinį.

5. Per arti šaltinio (kaip nereikia)

Prieš: „Viešasis transportas mieste padeda mažinti oro taršą ir spūstis.“

Netinkamas variantas: „Viešasis transportas mieste padeda mažinti taršą ir kamščius.“

Pakeisti tik du žodžiai, sandara ta pati. Geresnis variantas: „Mažiau automobilių gatvėse, o kartu ir švaresnis oras – tokią naudą mieste teikia viešasis transportas.“

6. Oficialus tekstas

Prieš: „Asmuo, pageidaujantis gauti pažymą, privalo pateikti prašymą raštu ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“

Po: „Norint gauti pažymą, reikia parašyti prašymą ir parodyti asmens dokumentą.“

Kas pakeista: sudėtingas oficialus stilius supaprastintas, veiksnys „asmuo“ pakeistas neasmenine konstrukcija su bendratimi. Perfrazuojant teisės aktų ar taisyklių tekstą dėmesį skirkite sąlygoms: žodis „privalo“ nurodo pareigą, o „gali“ – galimybę, todėl jų painioti negalima. Jei svarbi tiksli formuluotė, geriau cituoti.

Kada perfrazuotą mintį vis tiek reikia cituoti

Taisyklė paprasta: jei mintis, faktai ar duomenys ne jūsų, nurodykite šaltinį. Tai taikoma ir tuomet, kai tekstą perrašėte iki neatpažįstamumo. Be nuorodos perfrazuotas fragmentas pateikiamas kaip jūsų pačių mintis, ir tai gali būti vertinama kaip plagiatas. Plačiau apie tai: Kas yra plagiatas.

Kaip tai atrodo darbe? Dažniausiai nurodomi autorius ir metai (kartais puslapis), o visi duomenys pateikiami literatūros sąraše. Konkretų stilių (APA, Harvardo, LST ISO 690 ar kitą) pasirenka jūsų aukštoji mokykla ar dėstytojas, todėl vadovaukitės jų reikalavimais. Nuorodų formatui sutvarkyti galite pasinaudoti citavimo generatoriumi, o išnašų taisyklių skaitykite čia.

Pavyzdys tekste: „Menkiau išsimiegoję studentai sunkiau įsimena naują medžiagą (Petraitis, 2022).“ Autorius ir metai čia sugalvoti, tik formatui parodyti.

Kaip atskirti gerą perfrazavimą nuo blogo

Geras perfrazavimas:

• išlaiko visą šaltinio prasmę, skaičius, vardus ir terminus;
• keičia sakinio sandarą, ne vien žodžius;
• skamba natūraliai lietuviškai, be vertimo kalkių;
• turi nuorodą į šaltinį;
• neprideda jūsų nuomonės be atskyrimo.

Blogas perfrazavimas:

• pakeičia tik keletą žodžių sinonimais;
• iškreipia prasmę (pavyzdžiui, „gali“ pakeičia į „turi“);
• pamiršta šaltinį;
• susideda iš ilgų daiktavardžių grandinių, sunkiai skaitomų.

Konkrečių būdų, kaip perfrazuoti lietuviškai (žodžių tvarka, dalyviai, daiktavardinimas, linksnių patikra), rasite vadove Kaip perfrazuoti tekstą.

Perfrazavimas žingsnis po žingsnio

1. Perskaitykite visą fragmentą (ne vieną sakinį) ir įsitikinkite, kad suprantate jo esmę.
2. Pasižymėkite, ko keisti negalima: skaičių, datų, vardų, pavadinimų, terminų.
3. Uždarykite šaltinį ir savais žodžiais užrašykite pagrindinę mintį.
4. Pakeiskite sakinio sandarą: pradėkite iš kitos vietos, padalykite ilgą sakinį, pakeiskite veiksmažodį daiktavardžiu ar dalyviu.
5. Palyginkite su originalu: ar prasmė tikra, ar nėra trijų žodžių iš eilės sutapimų, ar žodžiai tinkamai sulinksniuoti.
6. Pridėkite nuorodą pagal reikalaujamą stilių.

Šis eiliškumas svarbus: pirmiausia suprasti, paskui rašyti, tada tikrinti. Perfrazavimas „su šaltiniu akyse“ beveik visada baigiasi sinonimų keitimu.

Kas sunkiau perfrazuojant lietuviškai

Lietuvių kalba linksniuojama, todėl perfrazuojant dažnai tenka keisti ne tik žodžius, bet ir jų galūnes bei valdymą. Pakeitus „remiasi tyrimu“ į „grindžiama tyrimu“, sakinys liks teisingas, bet pakeitus „priklauso nuo“ į „veikia“, valdomas linksnis ir reikšmė jau kitokia. Todėl lietuviškai ypač svarbu perskaityti visą frazę po kiekvieno keitimo.

Kita ypatybė – laisva žodžių tvarka. Ji leidžia sakinį perstatyti, nekeičiant žodžių, bet nepalankiai perstačius žodžius galima netyčia pakeisti pabrėžiamą dalį. Dėl abejotinų formų ir vartosenos kreipkitės į VLKK konsultacijas arba Lietuvių kalbos instituto žodynus.

Kada perfrazavimas neprivalomas

Ne viską reikia perfrazuoti. Bendrai žinomi faktai (pavyzdžiui, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė) nuorodos nereikalauja. Kita vertus, tiksli formuluotė, apibrėžimas ar originali mintis turėtų būti cituojami, o ne perfrazuojami. Jei abejojate, ar tai bendrai žinoma, ar kieno nors mintis, geriau nurodykite šaltinį.

Pratimas su atsakymais

Perfrazuokite tris sakinius savais žodžiais. Pavyzdinius atsakymus rasite žemiau, bet jūsų variantas gali skirtis.

1. „Daugelis moksleivių renkasi studijuoti tuose miestuose, kuriuose gyvena jų giminaičiai.“
2. „Bibliotekos darbo laikas buvo pratęstas dėl egzaminų sesijos.“
3. „Pasiūlymas dirbti iš namų sulaukė skirtingų darbuotojų nuomonių.“

Pavyzdiniai atsakymai:

1. „Studijų miestą abiturientai dažnai pasirenka ten, kur gyvena artimieji.“
2. „Prasidėjus sesijai, biblioteka dirba ilgiau.“
3. „Darbuotojai nevienodai vertino galimybę dirbti nuotoliniu būdu.“

Pasitikrinkite: ar išliko pagrindinė mintis, ar pasikeitė sandara, ar visi žodžiai sulinksniuoti. Pirmajame atsakyme „moksleiviai“ pakeisti „abiturientais“ ir tai siauresnė sąvoka, todėl šitaip keisti galima tik žinant, kad kalbama būtent apie abiturientus. Tai gera iliustracija, kaip sinonimas gali neapčiuopiamai pakeisti prasmę.

Ką gali ir ko negali perfrazavimo įrankis

Teksto perfrazavimas perrašo jūsų įklijuotą tekstą (iki 6 000 simbolių per paleidimą) vienu iš septynių režimų ir paryškina pakeistus žodžius. Jis padeda greitai gauti juodraštį ar kitą formuluotės variantą.

Tačiau įrankis nežino, ar jūsų šaltinis teisingas, ir negali spręsti, ar prasmė išliko visiškai tiksli. Jis taip pat nenurodo šaltinio už jus. Todėl rezultatą visada perskaitykite, palyginkite su originalu ir pridėkite nuorodą. Tada galite pasitikrinti sutapimus su plagiato patikra, kuri ieško atvirose sistemose, o ne jūsų mokyklos vidinėje bazėje, todėl jos rezultatas nėra aukštosios mokyklos sistemos rezultato garantija.

Perfrazavimas ir dirbtinio intelekto tekstai

Šiandien daug kas perfrazuoja pasitelkdami DI įrankius. Pats metodas toks pat: tekstas perrašomas kitais žodžiais. Tačiau atsakomybė nesikeičia. Jei perfrazuojate kito autoriaus mintį, šaltinį nurodyti vis tiek būtina, o jei perfrazuojate savo juodraštį, atsakingas už galutinį tekstą esate jūs. Kai kurios aukštosios mokyklos ir dėstytojai turi atskiras taisykles dėl DI įrankių naudojimo darbuose, todėl prieš naudodami pasitikslinkite jų reikalavimus.

Praktinis patarimas: net ir naudodami įrankį, skaitykite rezultatą garsiai. Jei sakinys skamba kaip vertimas ar turi nesuderintų galūnių, perrašykite jį ranka. Perfrazavimas yra ir kalbos įgūdis, kurį verta lavinti, o ne vien techninė operacija.

Trumpa atmintinė

Prisiminkite tris klausimus: ar mintis mano, ar svetima? Jei svetima, ar pateikiu ją savais žodžiais ir kita sandara? Ir ar nurodžiau, iš kur ji paimta? Jei į visus tris klausimus atsakote „taip“, perfrazavimas atliktas teisingai. Jei bent vienas atsakymas abejotinas, grįžkite prie šaltinio ir pataisykite.

Dažniausi klausimai, kuriuos užduoda studentai

Ar perfrazavimas yra plagiatas? Pats savaime ne. Plagiatu jis tampa, kai nenurodomas šaltinis arba kai pakeičiami tik keli žodžiai.

Ar galima perfrazuoti savo paties tekstą? Jei tekstas jau buvo pateiktas kitame darbe, tai irgi gali būti laikoma pakartotiniu naudojimu. Pasitikrinkite savo aukštosios mokyklos taisykles.

Ar perfrazuoti reikia kiekvieną sakinį? Ne. Dažnai geriau perteikti visos pastraipos mintį vienu ar dviem savais sakiniais, nei kruopščiai perrašinėti kiekvieną iš eilės.

← Visi vadovai